Čia ir Dabar

V. Franklio ( austrų neurologas, psichiatras, logoterapijos pradininkas ir holokaustą išgyvenęs žmogus) knygoje " Žmogus ieško prasmės" įžvelgiu daug sąsajų su geštalto psichoterapija.

Viena iš jų - gyventi čia ir dabar. Autorius analizuoja, kas būtent padėjo kai kuriems kaliniams išgyventi koncentracijos stovykloje. Viena iš sąlygų išgyventi- priimti dabartį, kad ir kokia baisi ji būtų. Tikrovės nuvertinimas yra pavojingas, nes " tokiu atveju nesunku pražiūrėti tos tikrovės formavimo galimybes. Visiškas tikrovės nuvertinimas <...> yra ir didelė pagunda pasiduoti- juk vis tiek viskas beprasmiška". Dabartis nuvertinama iki nerealybės, nuo kurios atsiribojama panirus praeitin. Todėl svarbu gyventi čia ir dabar, realiam pasaulyje, o ne fantazijų. Tai galima pasiekti didinant sąmoningumą. Turėti tikslą, o ne lūkesčius. " Kas turi kam gyventi, ištvers bet kokį kaip" ( Nietzsche) Autoriaus draugas mirė, palaužtas nusivylimo neišsipildžius lūkesčiui. " Tikėjimo ateitimi nebeliko, tad organizmas pasidavė ligai". Praeitis yra labai vertinga, nes ji yra sudaryta iš patirčių, o patirtys- pats brangiausias žmogaus turtas. Tačiau, kai " užstringama" praeityje, neįmanoma matyti dabarties, ateities, tikslo, prasmės.

Kita sąsaja- pasirinkimo laisvė ir atsakomybė. " Žmogaus egzistencijos prasmė- jo atsakomybė."

Niekas kitas, o tik pats žmogus atsakingas už savo paties gyvenimą. Didesnis sąmoningumas padeda žmogui matyti daugiau pasirinkimo galimybių. Geštalto terapeuto vaidmuo- padėti žmogui praplėsti jo regėjimo lauką, pamatyti platesnį situacijos kontekstą. Čia ir dabar išgyvenimas gali padėti žmogui įsisąmoninti, kokie vidiniai mechanizmai lemia sprendimų priėmimą ir išvadų darymą. Geštalto terapija, grįsta čia ir dabar principu, įgalina žmogų keisti savo patyrimą per sąmoningumą ir tiesioginį išgyvenimą.