Kas man padeda išbūti neapibrėžtume?

Ką daryti, kai susiduriame su nežinomybe ar netikrumu?

Tai klausimas, kurį kartais užduoda kiekvienas iš mūsų, kai susiduriame su nežinomybe ar netikrumu.

Man padeda vidinė ramybė, gebejimas priimti, kad ne visada galima kontroliuoti situaciją ir pasitikejimas, jog gyvenimas nuolat keičiasi. Taip pat svarbu išlaikyti smalsumą ir atvirumą pokyčiui, nes neapibrėžtumas atveria naujas duris naujoms galimybėms ir augimui.

Šis procesas nėra lengvas, bet jis leidžia gyventi pilnavertiškai ir su drąsa priimti gyvenimo dinamiką.

Tai gebėjimas būti čia ir dabar, kai nėra aiškumo, be kontrolės ar galutinio atsakymo.

Organizmas pats siekia pusiausvyros. Jei jam netrukdome, aiškumas atsiranda natūraliai - iš patyrimo, ne iš analizės. Todėl svarbu ne rasti atsakymą, o leisti procesui vystytis.

Kai leidžiame sau nežinoti, atsiranda galimybė pamatyti kažką naujo.

☘️Kaip aš tai darau:

1. Sąmoningumo į kūno pojūčius pratimas.

   Tikslas: padėti grįžti į patyrimą, kai protas klausia: kas bus?, kaip turėtų būti?

   Kaip aš tai darau?

   • užmerkiu akis, atkreipiu dėmesį į kūno pojūčius: kvėpavimą ,įtampas;

   • klausiu savęs, kur kūne jaučiu neapibrėžtumą, kokia tai forma, spalva, temperatūra?

   • kvėpuoju, stebiu, nebandau nieko keisti.

   ☘️ Šis pratimas moko išbūti su nežinomybe, ją patirti, vietoj to, kad ją spręstum.

2. Dialogas su neapibrėžtumu.

   Tikslas: suteikti formą tam, kas migota.

   Kaip aš tai darau?

   • įsivaizduoju, kad neapibrėžtumas sėdi priešais mane kaip asmuo;

   • klausiu jo: ko iš manęs nori?, ko bijai?, ką nori man parodyti?

   • leidžiu atsakymams ateiti spontaniškai;

   • kartais užrašau dialogą.

   ☘️Tai padeda iš nežinomybės pereiti į kontaktą, o tai ir yra geštalto terapijos esmė.

3. Pusiausvyros be atramos pratimas.

   Tikslas: treniruoti gebėjimą būti be kontrolės.

   Kaip aš tai darau?

   • atsistoju ir pamažu perkeliu svorį nuo vienos kojos ant kitos;

   • pajuntu momentą, kai prarandu stabilumą, bet dar nenukrentu;

   • būnu su nestabilumo pojūčiu;

   • pastebiu, kai kūnas pats ieško pusiausvyros, be mano proto įsikišimo.

   ☘️Šis pratimas moko pasitikėti procesu.

4. “ Nežinau” meditacija.

   Tikslas: leisti sau nežinoti.

   Kaip aš tai darau?

   • kelis kartus sau tyliai pakartoju “ aš nežinau”;

   • stebiu, kaip reaguoja kūnas.

   • pridedu “ ir tai gerai”;

   • stebiu, kas kyla šioje būsenoje.

   ☘️ Taip atrandamos naujos įžvalgos.

5. Užbaigimo ciklo stebėjimas.

   Tikslas:pamatyti, kada patyrimas užbaigiamas, o kada lieka atidarytas.

   Kaip aš tai darau?

   • klausiu savęs: ką dabar jaučiu, bet vengiu pilna išgyventi?

   • ką dar neišsakiau sau ar kitam?

   • kas man trukdo leisti procesui vykti savaime?

   ☘️ Stebėdama šiuos neužbaigtumus mokausi priimti procesą kaip besitęsiantį, o ne problemą, kurią reikia išspręsti.