Kodėl tai, kas santykių pradžioje žavi, vėliau ima erzinti?

• Santykių pradžioje: " jis toks juokingas, su juo niekad nenuobodu."

• Po kurio laiko: " Ar jis gali kada nors būti rimtas?"

• Tas pats dalykas, kuris tave kažkada sužavėjo, šiandien varo iš proto.

Dažnai tai, kas žavi, yra mūsų pačių dalis, kuri yra "apleista", nes dėl kažkokių priežasčių rūpinomės kita savo asmenybės dalimi: rimtumas yra gerai išvystytas, o humoras - neišvystytas. Taip pat gali būti, kad pvz., rūpinimasis kitais gali būti gerai išvystytas, o rūpinimasis savimi gali būti nepakankamai išvystytas. Lengviausiai neišvystyta dalis įgyjama prijungiant ją prie kito žmogaus: staiga atsiranda humoro jausmas, pradedam rūpintis savimi. Partneriui (ei) galbūt reikia išsiugdyti kitokias savybes ( pvz. rimtumą). Taigi pora susijungia- pliusas pritraukia minusą. Pora tampa kaip visiškai nauja, vientisa asmenybe.

Tačiau vėliau viskas keičiasi į bogąją pusę. Viena iš priežasčių, kad toliau nepuoselėjom ir nevertinom neišvystytos dalies. Humoras pradeda erzinti, nes užgožia rimtumą, kai rimtumas yra reikalingas. Erzina, nes atspindi mūsų pačių nepriimtą dalį. " Tai yra sunkiausias laikotarpis, kurį turi įveikti kiekvienas santykis. Atsitraukti nuo to, ką tavo partneris daro gerai ar blogai ir susigrąžinti dėmesį į tai, ką pats darai gerai ar blogai." Kai išvystysi humoro jausmą savyje, nereikės teigiamai ( kai jis tave žavi) ar neigiamai ( kai pradeda erzinti) prisirišti prie jo kitame asmenyje. Geštalto požiūriu tai ne tik apie partnerį, tai apie pačių mūsų santykį su savimi. Čia atsiveria erdė pažinti ne tik partnerį, bet ir save.

Neįmanoma visų dalių ar savybių savyje išvystyti. Kiekvienas iš mūsų pasirenka savybes, kurias nori tobulinti. Tačiau mes galime vertinti tai, ką kitas žmogus duoda santykiams. Kai pora supranta, kad jie vienas kitą papildo, nelieka konkurencijos, pranašumo, menkavertiškumo. Priešingybės neišnyksta, bet jos yra suvokiamos kitaip.

Mes žmogaus nekeičiam, mes jį priimam toks, koks jis yra arba nebūnam santykyje.

( Rėmiausi J.C.Zinker " In search of good form')